Klaipėdos lopšelis-darželis „Šermukšnėlė“
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190419839
Mokyklos adresas: Baltijos pr. 63, LT-94126, Klaipėda
Telefonas – tel./faks. (8 46) 34-57-30

TYMAI

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu. Tymai dažniausiai diagnozuojami kliniškai, pagal tipinius simptomus, bėrimus. Diagnozei patvirtinti atliekamas tymų viruso IgM antikūnų tyrimas. Sergant tymais, priklausomai nuo būklės sunkumo, būtina paciento izoliacija namuose arba ligoninėje. Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas. Efektyviausia priemonė skiepai.

Parengė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Ieva Mažeikaitė

INFORMACIJA DĖL PRIĖMIMO Į MOKYKLAS 2019-2020 MOKSLO METAMS

Prašymai mokytis 2019–2020 mokslo metais, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“, pradedami registruoti:

 

  • nuo š. m. vasario 7 d. 10 val. į I–IV gimnazines klases, 9–10 jaunimo ir specialiąsias klases, I–III socialinių įgūdžių ugdymo klases;
  • nuo š. m. vasario 12 d. 10 val. į 6–8 klases;
  • nuo š. m. vasario 19 d. 10 val. į 5 klases;
  • nuo š. m. vasario 26 d. 10 val. į 2–4 klases;
  • nuo š. m. kovo 5 d. 10 val. į 1 klases.

Plačiau skaitykite visą įsakymą

ANTIBIOTIKAI

Antibiotikai – vaistai, kurie naudojami siekiant išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti. Tačiau netinkamai juos vartojant atsiranda atsparumas antibiotikams. Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja. Atsparumas antibiotikams padidina sveikatos priežiūros kaštus, prailgina gydymo ligoninėje laiką bei didina mirtingumą. Atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gydyti labai sunku: įprastai vartojami antibiotikai nebėra veiksmingi ir gydytojai turi parinkti kitus. Dėl to tinkamas pacientų gydymas gali būti pradėtas per vėlai, gali kilti komplikacijų ar infekcija net gali baigtis mirtimi. Be to, pacientui gali reikėti intensyvesnės priežiūros bei alternatyvių ir brangesnių antibiotikų, kurie gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį. Atsparumas plinta dėl per didelio antibiotikų suvartojimo ir neatsakingo vartojimo, taip pat dėl prastos infekcijų prevencijos ir kontrolės.

Siekiant užkirsti kelią antibiotikų atsparumui reikia:

  • Trukdyti plisti infekcijoms reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.
  • Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu.
  • Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.
  • Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
  • Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.

Gripas

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę, užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas

Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:
– Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
– Neuraminidazės inhibitoriai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • nėščiosioms;
  • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

 

 

Pasyvus rūkymas

1 valanda prirūkytoje patalpoje = 1 surūkyta cigaretė!

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą.

PSO duomenimis, apie 40 proc. vaikų pasaulyje kenčia nuo pasyvaus rūkymo.Vaiko buvimas greta rūkančių tėvų ar prirūkytose patalpose lemia ne tik didesnę riziką sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu, bet gali padidinti ir vėžinių ligų atsiradimo riziką. Rūkančių mamų vaikai dažniau būna neramūs, blogiau valgo ir miega. Staigios kūdikių mirties sindromas taip pat gali būti siejamas su pasyviu rūkymu. Įrodyta, kad tabako dūmus kenčiantys vaikai dažnai turi įvairių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip hiperaktyvumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais.

Prieš šešerius metus atlikus tyrimą dėl Europos mokyklinio amžiaus vaikų psichinės sveikatos paaiškėjo, kad Rytų Europos šalyse maždaug kas penkta motina ir vienas iš 4 tėvų rūko būdami šalia savo vaikų. Prieš ketverius – Lietuvoje atliktas suaugusių piliečių gyvensenos įpročių tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) nurodė, jog jų bute yra rūkoma. Po alkoholio vartojimo ir aukšto kraujospūdžio, tabako gaminių ir pasyvus rūkymas yra 3 vietoje dėl ankstyvų mirčių šalyje. Specialistų teigimu, pasyvus rūkymas atsakingas ir už daugybę vaikų sveikatos sutrikimų. Nors dažniausiai tai daro įtaką kvėpavimo takų veiklai, įrodyta, kad dažnai tabako dūmus kenčiantys vaikai dažnai turi įvairių psichinės sveikatos problemų, sunkumų mokantis. Jie net 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, įvairiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

Vaikų pasyvus rūkymas yra aktuali problema. Biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus, gydytojo psichiatro Aurelijaus Verygos teigimu, pastebimas ir didelis skirtumas tarp skirtingo išsilavinimo asmenų. Net 3 kartus dažniau rūko aukštojo ar pagrindinio išsilavinimo neturintys asmenys. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas tiesiogiai susijęs su vėžiniais sutrikimais. Suskaičiuota, kad vos 15 proc. smilkstančios cigaretės dūmų yra įkvepiami į plaučius, likusieji 75 proc. pasklinda aplinkoje. Tokiu būdu aplinkiniai (tarp jų ir vaikai) yra verčiami kvėpuoti kancerogenų ir kitų nuodingų medžiagų turinčiais dūmais. „Lietuvoje atlikus studiją, kaip įvairūs veiksniai daro įtaką gimti neišnešiotam kūdikiui, pastebėta, kad rūkančios nėščiosios net 3,3 karto dažniau pagimdė neišnešiotus vaikus. Taip pat, rūkančią mamą turintys vaikai miršta 2 kartus dažniau nuo staigaus kūdikio mirties sindromo, susijusio su kvėpavimo centro sutrikimu. Kiek vyresnio amžiaus vaikams, susiduriantiems su pasyviu rūkymu maždaug 1,5 karto dažniau pasireiškia bronchinė astma, bronchitas, plaučių uždegimai, įvairios infekcinės ligos, vidurinės ausies uždegimus. Tabako dūmais kvėpuojantys vaikai dėl nusilpusio imuniteto yra imlesni meningokokinei infekcijai, peršalimui Jiems taip pat dažniau pasireiškia odos bėrimai, alergijos maistui“, – teigė profesorius.

Konkordijos universiteto psichologijos departamento profesorė Jenifer J. McGrath teigia, kad vaikai, dažnai būnantys rūkančiųjų aplinkoje, pasisavina kur kas didesnę nikotino dozę nei tiek pat laiko pasyviai rūkantys suaugusieji. Ankstyvi vaikams atlikti tyrimai parodė, kad pasyvus rūkymas smegenyse jiems gali sukelti priklausomybę nuo cigarečių dar net nepradėjus rūkyti.

Nepamirškite, kad vaikai ima pavyzdį iš artimo žmonių rato, dažniausiai tai būna tėvai, taigi labai svarbu mokėti rodyti gerą pavyzdį. Nederėtų stebėtis, jeigu rūkančių asmenų vaikai patys imasi šio žalingo įpročio. Tėvai turi būti skatinami pradėti nuo savęs ir įpročio išvis atsisakyti. Vien pasislėpus tenkinti savo priklausomybę nepakanka, kadangi jau nuo jauno amžiaus vaikas yra pakankamai sąmoningas suvokti, kas vyksta.

Parengė VSP specialistė Julija Andrijauskaitė

“Lietuva – mano tėviškėlė” 2017-02-14